ES parama po 2020 metų

ES septynerių metų perspektyvai artėjant į pabaigą, atsakingos bendrijos institucijos pradeda diskusijas dėl Sąjungos biudžeto po 2020 metų. Būsimos derybos dėl finansavimo bus pakankamai sudėtingos, kadangi Didžiajai Britanijai išstojus iš ES, biudžete atsiras bene 12 milijardų eurų deficitas. Dėl šių aplinkybių gali būti svarstoma padidinti šalių įmokas į biudžetą, perskirstyti finansavimo sritis ar apskritai mažinti išmokas.

ES septynerių metų perspektyvai artėjant į pabaigą, atsakingos bendrijos institucijos pradeda diskusijas dėl Sąjungos biudžeto po 2020 metų. Būsimos derybos dėl finansavimo bus pakankamai sudėtingos, kadangi Didžiajai Britanijai išstojus iš ES, biudžete atsiras bene 12 milijardų eurų deficitas. Dėl šių aplinkybių gali būti svarstoma padidinti šalių įmokas į biudžetą, perskirstyti finansavimo sritis ar apskritai mažinti išmokas.

2017 m. lapkričio 10 d. Europos parlamento informacinis biuras Lietuvoje surengė diskusiją  „Europos Sąjungos finansinė perspektyva po 2020 metų“, kurioje savo įžvalgomis apie būsimas permainas ir tuo, kaip jos paveiks Lietuvos ateitį, dalinosi Europos Parlamento narys Bronius Ropė, finansų viceministrė Miglė Tuskienė, Europos socialinių, teisinių ir ekonominių projektų valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas bei Europos Investicijų banko atstovė Lietuvoje Junona Bumelytė.

Susitikimą pradėjo Finansų ministerijos viceministrė Miglė Tuskienė atkreipdama susirinkusiųjų dėmesį į tai, kaip stipriai Lietuva yra priklausoma nuo ES paramos. Viceministrė išskyrė du fondus, iš kurių mūsų valstybė gauna daugiausia lėšų – Sanglaudos, iš kurio finansuojama regionų plėtra bei Bendrojo žemės ūkio fondas, kurio dėka išmokas gauna žemdirbiai. „Neabejoju, kad pirmuoju taikiniu taps Sanglaudos fondas, iš kurio yra kofinansuojami visi pagrindiniai infrastruktūros projektai. Lietuvai tai reikštų mažiau sutvarkytų gatvių, mažiau renovuotų daugiabučių, mokyklų ir pan. Europos Sąjungos parama mūsų šaliai sumažės ir bendrai, nes pagal dabartines taisykles parama mažinama, jei valstybės pragyvenimo lygis pasiekia 75 procentus ES vidurkio. Mes šį rodiklį jau pasiekėme, o kuomet išstos Jungtinė Karalystė – net ir viršysime. Kiek ta parama mažės, šiandien dar niekas negali pasakyti.“ – kalbėjo viceministrė.

Tam kad, geriausiu atveju, parama galėtų mažėti apie 10-15 proc., o gal daugiau. M. Tuskienei paantrino ir europarlamentaras Bronius Ropė. Didžioji ES biudžeto dalis yra skiriama žemės ūkiui ir sanglaudai. Šias sritis kuruoja du Europos Parlamento komitetai (Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Regionų) ir Bronis Ropė yra abiejų šių komitetų narys. Europarlmentaro žodžiais „Oficialiai pagal perkamąją žmonių galią Lietuva lenkia tokias šalis kaip Estija, Latvija, Lenkija, Graikija, nors kiekvienam lietuviui tai pasirodytų neįtikėtina, ypač kai palygini pensijas Lietuvoje ir Graikijoje, kur jos 3-4 kartus lenkia lietuviškas. Pagrindinės tokio paradokso priežastys dvi: didelė pajamų nelygybė ir labai maža viešai paskirstoma bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis.  Politiko teigimu „Yra būtina skelti Lietuvą į du regionus (Vilnių ir likusią Lietuvą). Taip galima būtų išsaugoti pakankamą finansavimą silpnesniems Lietuvos regionams, tuo tarpu sostinės apskritis stipriai nenukentėtų dėl sumažėjusių asignavimų. Jeigu du regionai taptų pakankamai savarankiški, patys galėtų nuspręsti, kiek ir kokios paramos reikia, savarankiškai kreiptųsi į Europos Komisiją ir įgyvendintų projektus ir taip pat tiesiogiai už juos atsiskaitytų.“  B. Ropė taip pat pažymėjo, kad „Europarlamentas tiki, kad diskusijos dėl ES finansinės perspektyvos po 2020 m. bus kaip niekad arčiau žmonių.“

Apie ES Sanglaudos politikos prognozes diskusijos metu kalbėjo ir ESTEP pirmininkas Klaudijus Maniokas. ESTEP yra konsultacinė įmonė, kurios pagrindinis veiklos tikslas – užtikrinti, kad Europos Sąjungos finansinė parama ir kitos narystės ES teikiamos galimybės būtų veiksmingai ir efektyviai panaudotos Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai, o Lietuvos integracijos į ES patirtis būtų perduodama kitoms besivystančioms ir ES narystės siekiančioms šalims.

Finansų ekspertas savo pristatymą pradėjęs kiek pozytivesne gaida – „ES parama davė didelį postūmį Lietuvos vystymuisi ir jos ekonomika šiuo metu kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Sanglaudos fondas skirtas investuoti į infrastruktūros plėtrą, bet šiai dienai yra jaučiama, kad prioritetai pamažu krypsta ir į investicijas į žmones. Kitaip tariant, miestelius jau beveik išpuošėme ir dabar metas pagalvoti, kas juose gyvens.“, neilgai trukus grįžo prie šiandienos realijų – „Šiam finansiniam laikotarpiui artėjant į pabaigą kartu yra pabaigiami ir visi infrastruktūros projektai, kuriems netrukus bus paskelbti viešieji pirkimai, bus samdomi rangovai ir pradėti statybos darbai. Taigi, K.Manioko skaičiavimu,  2021 metais staiga atsiras 50 000 naujų darbo vietų, kurių paprasčiausiai nebus kam užpildyti. Na, o jeigu užpildysim, tai vėliau tie žmonės vėl kelerius metus sėdės be darbo, kol neateis nauja europinių pinigų banga. Su tokiomis problemomis nesusiduria turtingos Vakarų šalys, kurios didžiąją dalį infrastruktūros projektų finansuoja pačios ir nėra priklausomos nuo ES paramos.“

Diskusiją savo pristatymu baigė EIB Lietuva vadovė Junona Bumalytė. Europos investicijų bankas –nepriklausoma ES institucija. Jis teikia paskolas ir garantijas investiciniams projektams. Pagrindinis EIB uždavinys – ekonomiškai silpnesnių rajonų plėtros parėmimas. Ekspertė pristatė vieną iš banko naudojamų instrumentų – „Jessica“ fondą, kuris į jį pervestas ES paramos lėšas skolina daugiabučių renovacijai. „Jessica“ fondo lėšomis šalis pradėjo skatinti daugiabučių renovaciją ir pritraukė privačias bankų lėšas. J. Bumalytės teigimu „Šiuo metu Lietuvoje renovacija reikalinga iš viso 22 000 daugiabučių, o renovuota kolkas tik 1700 daugiabučių ir 16 studentų bendrabučių, juolab prireikė net 10 metų kol tam skirtas finansinis instrumentas (sutrumpintai vadinamas JESSICA) pradėtų veikti Lietuvoje. Jeigu asignavimų sumos sumažėtų, yra didelė tikimybė, kad tik įsibegėjęs procesas ženkliai suletėtų ir grįžtų į pradinį etapą, buvusį dešimtmečio pradžioje, o kaikurie projektai apskritai taptų sunkiai įgyvendinami.“

Apibendrinant visą diskusiją, viena yra aišku –Europos Sąjungai po 2020 m. reikės atsižvelgti į naujas sritis – migraciją, išaugusias grėsmes saugumui, terorizmo pavojų, glaudesnį gynybos bendradarbiavimą ir pan. Kokią įtaką tai turės visam regionui bei kiekvienai šaliai atskirai – prognozuoti sunku, bet šiai dienai dauguma mano, kad Europos laukia dideli iššūkiai, nepopuliarių sprendimų ir pokyčių metas, kurie palies kiekvieną iš mūsų.

Informacija: http://www.europarl.europa.eu/lithuania/lt/ bei http://www.rope.lt/