Geras arimas – pusė darbo!

2018 25 liepos, 10:43

Liepos 20 dieną Rudaminos seniūnijos Totorinės kaimo aikštelėje nuo ankstyvo ryto galima buvo girdėti galingos technikos gausmą. Čia susirinko aktyviausi ir geriausi Vilniaus rajono arimo meistrai, kurie atvyko išbandyti savo jėgų tradicinėse „Artojų varžybose“. Pastarosios vyko jau 11 metus iš eilės.

Paruošti lauką sėjos darbams – nelengva užduotis ne tik pradedančiajam, bet ir patyrusiam artojui. Čia viskas priklauso nuo technikos, bet ir mokėjimo tinkamai sureguliuoti plūgus, paruošti juos darbui. Tik iš pirmo žvilgsnio arimas atrodo monotoniškas ir paprastas, tačiau iš tiesų šis darbas reikalauja daug žinių ir gebėjimų valdyti žemės ūkio techniką.

Šiemet išbandyti savo jėgas ir parodyti arimo sugebėjimus į varžybas atvyko dešimt rajono traktorininkų iš 8 seniūnijų – Zenonas Borkovskis iš Sudervės seniūnijos, Janas Butkevič iš Mickūnų sen., Andrejus Zaicevas iš Rudaminos sen., Genaslav Lunskij iš Rudaminos sen., Josif Tylinga iš Sudervės sen., Mirek Borkovskij iš Marijampolio sen. bei daugelių artojų varžybų nugalėtojas Romuald Rakalovič iš Medininkų sen. Taip pat galima būtų iškirti į varžybas atvykusius tėvą ir sūnų Mečislav Gaidukevič ir Jaroslav Gaidukevič ūkininkaujančius Nemėžio seniūnijoje bei jauniausią varžybų dalyvį – Rafalą Karneckį, kuris būdamas 17-os metų atvyko pristatyti Lavoriškių seniūniją.

Kompetetinga komisija vertino daug rodiklių – paruošiamąją vagą sumetimui, plūgo įleidimą ir iškėlimą, vagų tiesumą, bendrą arimo vaizdą ir kt. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad nugalėtoju tapo: I vieta – Jan Butkevič iš Mickūnų seniūnijos; II vieta – Zenon Borkovskij iš Sudervės seniūnijos; III vieta – Mirek Borkovskij iš Marijampolio seniūnijos.

Anot dalyvių – artojų varžybos – tai puiki proga pamatyti, kokią techniką rajono laukuose naudoja ūkininkai, įvertinti jos galimybes, dalintis patirtimi. Šiandienos naujovės žemės ūkyje turi didelės reikšmės arimui: ji užtikrina atliekamų darbų mąstą, leidžia greičiau ir kokybiškai įdirbti žemę, pasiekti didesnį našumą, tačiau svarbiausi yra asmeniniai traktorininko gebėjimai, mokėjimas valdyti techniką ir meilė žemės ūkiui.

Galima tik pasidžiaugti, kad tokio pobūdžio renginys per dešimtmetį įgavo tradicijų puoselėjimo vertę, o kas met atsiranda vis daugiau norinčių tęsti gilias žemdirbystės tradicijas, mylinčių žemę ir ją dirbančių.

< Grįžti